Meniu

Nors kalbos apie darbuotojų trūkumą netyla, vyresniems kandidatams verslų durys neretai uždaromos. Tačiau net ir darbą turintieji dažnai jaučiasi nesaugūs, nes, nepaisant lojalumo ir ilgametės patirties, būtent jie gali atsidurti pirmose gretose tarp atleidžiamų darbuotojų. Kaip vyresniems asmenims išlikti konkurencingiems darbo rinkoje ir kodėl verslams nereikėtų jų „nurašyti“? Šių dienų realijose jie gali tapti kaip niekada naudingi. Kaip?

Iš pradžių – juokeliai, o vėliau – atleidimas

Birželio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje darbo ieškojo 153,9 tūkst. žmonių, iš jų – 59,9 tūkst. vyresni nei 50 metų asmenys.

„Tai tikrai nemaži skaičiai – apie 39 proc. visų registruotų asmenų. Vadinasi, vyresniesiems išlieka sunkumų ieškant darbo ar išlaikant darbo vietą“, – teigė Inga Abramavičienė, psichologė, Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) suaugusiųjų karjeros konsultantė projekte „Krypties kompasas – Suaugusiųjų profesinis orientavimas“.

Kartais diskriminacija pasireiškia per, atrodytų, nekaltus pajuokavimus apie tai, jog žmogus jau senas arba jam laikas anūkus auginti, kurie iš tiesų yra užuominos apie per ilgą užsibuvimą darbo vietoje. Tačiau neretai vyresnieji iš pradžių į šias replikas žvelgia su šypsena, nesuprasdami potekstės, patys iš jų pasijuokia. Tik vėliau netekę darbo permąsto kelis pastaruosius metus ir supranta, jog tai nebuvo tik juokai. Į tai yra atkreipusi dėmesį ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kurios teisininkams teko nagrinėti ne vieną amžiaus diskriminacijos situaciją.

Be užgaulių replikų kai kuriems vyresniesiems nebuvo leista kelti kvalifikacijos, nes per vėlu, taip pat ieškota priekabių darbo sąlygoms pabloginti ir galų gale atleisti. Tačiau visuomenė sensta, darbingo amžiaus žmonių mažėja ir toliau mažės, o verslai jau ir dabar susiduria su darbuotojų trūkumu.

„Natūraliai ateina laikas atsigręžti į savo šalies vyresnius žmones. Tai būtinybė ir visuomenės socialinė atsakomybė“, – pastebėjo Lina Borunovienė, karjeros ir asmeninių pokyčių partnerė, ESFA suaugusiųjų karjeros konsultantė.

Ir šioks toks pokytis jau matomas – dalis įmonių bando išsaugoti turimus vyresnio amžiaus darbuotojus, vertina jų žinias ir patirtį. Vis dėlto, jei darbinamas naujas žmogus ir tarp kandidatų yra vyresnis asmuo, neretai jis lieka užribyje.

Kodėl atsuka nugaras?

Kodėl atsukamos nugaros vyresniems darbuotojams? Psichologė I.Abramavičienė išskiria keturias dažniausias priežastis. Viena iš jų – paprasčiausias artėjantis pensinis amžius, tad neva nebeverta į šį žmogų investuoti, jam nedaug liko dirbti.

„Bet jie nežino, o gal tas žmogus dirbs pensiniame amžiuje?“ – pabrėžė pašnekovė. Kita priežastis – kai kurie asmenys, sukaupę kelių dešimtmečių darbinę patirtį, turintys aukštąjį išsilavinimą ir ypač dirbę aukštesnės kvalifikacijos darbus, dažnai žino savo vertę, indėlį į organizacijas, ir ieškodami darbo nori nemažo atlyginimo.

Tuo metu darbdaviai, kaip pastebi I.Abramavičienė, nėra linkę jiems mokėti tokį darbo užmokestį, kokio jie nori, tad verčiau įdarbina jaunesnį ir mažiau patirties turintį, kurio ir atlyginimas bus mažesnis.

Žinoma, akivaizdu, kad neretai šlubuoja vyresnių žmonių sveikata. Tačiau tai nėra taisyklė. I.Abramavičienei yra tekę susidurti su tokiais, kuriems nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas net kelerius metus arba tik penkioms dienoms metuose, kai asmuo buvo peršalęs. „Vyresniesiems darbo pokalbio metu tikrai būtina pabrėžti, kad jų sveikata gera, nedarbingumas – retas dalykas jų darbinėje patirtyje“, – patarė ji.

Ketvirtoji – verslų įsitikinimas, kad vyresnieji mokosi ir naujų įgūdžių įgyja lėčiau, sudėtingiau, o naujosios technologijos jiems svetimos. Tačiau tai irgi nėra taisyklė – dalis siekia neatsilikti nuo aktualijų, supranta mokymosi visą gyvenimą naudą ir stengiasi įsilieti į technologinį pasaulį. Pavyzdžiui, nacionalinėje švietimo platformoje Kursuok.lt pernai mokymus baigė daugiau nei 2,8 tūkst. žmonių, vyresnių nei 50 metų.

Vyriausiai mokymų dalyvei buvo 71-eri, ir ji savo lėšomis mokėsi programoje „Procesinė įtraukiojo ugdymo tvarka – pagalba mokyklai ir mokytojui“.

Gali tapti kaip niekada naudingi

I.Abramavičienė akcentavo, kad nejaunėja apskritai visa visuomenė – ir darbuotojai, ir paslaugų gavėjai. Štai čia ji įžvelgia, kaip vyresnieji gali reikšmingai prisidėti. „Jeigu ir klientas yra vyresnis, ir darbuotojas yra vyresnis žmogus, jie turės didesnį tarpusavio supratimą. Manau, verslams vien dėl to verta atsigręžti į vyresniuosius, investuoti į juos, skatinti įgyti naujų įgūdžių, padėti grįžti į darbo rinką“, – kalbėjo I.Abramavičienė.

Psichologė randa ir daugiau vyresnių darbuotojų privalumų. I.Abramavičienė akcentavo jų lojalumą, sėslumą, kruopštumą, net dažną sutikimą atlikti tuos darbus, kurių jaunesni įprastai vengia. Šie darbai dažnai būna pasikartojantys, rutininiai, o jaunimas neretai nori kūrybos, greitų pokyčių. Patarė, kaip išlikti konkurencingiems Nors vyresni darbuotojai yra „nurašomi“, pašnekovės akcentuoja – visuomenei senstant ir darbingo amžiaus žmonių skaičiui mažėjant, tai turi keistis.

L.Borunovienė rekomenduoja įmones atsisakyti frazių „jauna ir dinamiška komanda“ arba „jaunatviška ir ambicinga komanda“ ir skatinti amžiaus įvairovę, įdarbinant ar išlaikant turimus vyresnio amžiaus darbuotojus, suteikiant jiems galimybes kelti kompetencijas, įgyti naujų įgūdžių, investuojant į perkvalifikavimą.

Pasak jos, nereikėtų stereotipiškai baimintis, jog vyresniems bus sudėtinga įsilieti į jaunatvišką komandą, ir kaip tik verta panaudoti visų darbuotojų patirtis.

„Galima taikyti vidines ir išorines mentorystės mainų programas. Leisti jaunesniems darbuotojams dalintis savo žiniomis su vyresniaisiais ir atvirkščiai – vyresnieji jaus pasitenkinimą ir pripažinimą dalindamiesi patirtimi su jaunesniaisiais“, – kalbėjo L.Borunovienė.

Situaciją gali keisti ir patys vyresnieji. Pirmiausia, specialistės ragino juos neprarasti pasitikėjimo savimi. Patiriant diskriminaciją ar ilgą laiką nerandant darbo tikėjimas savo žiniomis ir jėgomis tikrai gali smukti.

Ilgalaikis nedarbas, anot I.Abramavičienės, dažnai psichologiškai pakerta visus, nepriklausomai nuo amžiaus, tada grįžti į darbo rinką tampa itin sudėtinga, kiekvienas nepriėmimas į darbą tik didina abejojimą savimi. Tačiau vertėtų prisiminti visus savo pasiekimus ir suprasti, kokią vertę galima pasiūlyti organizacijoms. Antra – bet kuriuo atveju būtina domėtis naujausiomis technologijomis ir tobulėti.

„Reikia pripažinti, kad neretai vyresnių žmonių skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami ir tai apsunkina galimybes įsidarbinti. Norint būti matomu potencialių darbdavių, reikia turėti gyvenimo aprašymą (CV), gebėti naudotis socialiniais tinklais, darbo paieškos portalais, „Teams“, „Zoom“ ar kitomis darbo programomis“, – teigė L.Borunovienė.

Pasak jos, dinamiškame profesijų, darbo rinkos ir technologijų pasaulyje itin svarbu nuolat atnaujinti profesines žinias, lavinti įgūdžius ir mokytis naujų dalykų. Šiuolaikinės technologijos suteikia daug galimybių tai daryti įvairiais būdais – galima mokytis nuotoliniu būdu, žiūrėti vaizdo pamokas, naudotis mobiliosiomis programėlėmis, skaitmeninėmis bibliotekomis ir pan. Suaugusiems skirta ir vieno langelio principu veikianti nacionalinė švietimo platforma Kursuok.lt, kurioje galima pasidairyti aktualių mokymo programų.

Trečia – L.Borunovienė pataria atnaujinti savo gyvenimo aprašymą ir tapti matomais darbo paieškos portaluose, profesinėse grupėse. Taip pat pavykus susitarti dėl darbo pokalbio reikėtų jam pasiruošti: pasidomėti darbdaviu, pasirengti su pasitikėjimu pristatyti savo patirtį, išskiriant, kuo galite būti vertingas būtent šiai įmonei.

Padėti gali pokalbiai su karjeros konsultantais

Kartais savarankiškai atpažinti savo stiprybes ir karjeros galimybes gali būti nelengva. Tokiu atveju verta apsilankyti svetainės Kursuok.lt skiltyje „Konsultavimas karjerai“, kur rasite konkrečių patarimų ir naudingos informacijos, padėsiančios geriau suprasti save ir planuoti profesinį kelią. Taip pat bet kokio amžiaus suaugusieji turi galimybę pasinaudoti nemokamu valstybės trijų nuotolinių konsultacijų ciklu, padedančiu suplanuoti karjeros žingsnius. Konsultacijos vykdomos vaizdo skambučiais, telefonu ar el. paštu, kaip besikreipusiajam patogiau.

„Dažnai vyresni žmonės žino, ko jau nenorėtų dirbti, bet dar nežino, ką galėtų. Tokiems žmonėms pravartu pažinti save, atlikti savo įgūdžių, kompetencijų inventorizaciją. Mes padedame tai padaryti, konsultuojame karjeros klausimais“, – paaiškino psichologė I.Abramavičienė.

Jai antrina ir L.Borunovienė: „Vyresnio amžiaus darbuotojai dažnai turi mažą darbo paieškos patirtį, tai karta, kuri daug metų dirbo vienoje ar keliose įmonėse. Todėl natūralu, kad kyla įvairių sunkumų, ieškant naujų darbo galimybių, pradedant nuo gyvenimo aprašymo pasirengimo iki tinkamo savęs pristatymo darbdaviui.

Tad susipažinsime su jūsų situacija, padėsime atskleisti turimą potencialą, aptarsime karjeros ir darbo rinkos galimybes, kartu sudėliosime darbo paieškos ir tobulėjimo planą, padėsime parengti gyvenimo aprašymą, pasiruošti darbo pokalbiui. Karjeros konsultantas padeda ne tik profesionaliai, bet ir žmogiškai, ypač kai trūksta pasitikėjimo savimi, drąsos ar tiesiog palaikymo“. 

Šaltinis: 15min.lt 

Kursuok.lt švietimo platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.