Meniu

Naujausia Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa atskleidė, kad įmonės jau trejus metus susiduria su tais pačiais iššūkiais darbo rinkoje. Didžiausia problema – darbuotojų trūkumas: net 50,1 proc. darbdavių pernai patyrė sunkumų ieškodami reikiamų specialistų. Kita svarbi verslų įvardyta aktualija – darbo užmokesčio didėjimas, kurį paminėjo 42,1 proc. apklaustųjų. Nors minimos ir energijos, žaliavų bei pardavimų rizikos, bet dėl to nerimaujama mažiau, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.

Tyrime išryškėjo nuosaikesnė darbdavių pozicija nei prieš metus – mažiau įmonių ir įstaigų planuoja didinti gamybos ar paslaugų apimtis, kurti darbo vietas, skirti daugiau lėšų darbuotojų ugdymui ar technologijoms.

Daugiau darbdavių orientuojasi į esamų pozicijų išsaugojimą – apsisprendė nevykdyti plėtros, ketina išlaikyti praėjusių metų gamybos ar paslaugų mastus, nedidinti investicijų į technologijas ar lėšų personalo mokymams.

„Darbo rinkos perspektyvos šiais metais vertinamos kaip nuosaikios ir stabilios, be ryškių pokyčių. Dalis darbdavių planuoja subalansuotą plėtrą, tačiau nemažai renkasi atsargesnę „laukti ir stebėti“ strategiją. Vyrauja stabilumo, o ne spartaus augimo lūkesčiai“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Visgi šiame kontekste situaciją vertinčiau teigiamai, nes verslai nesvarsto veiklos mažinimo ar investicijų stabdymo. Darbdavių, kurie mato neigiamus pokyčius, skaičius nedidėja, todėl darbo rinka išlieka stabili. Stebime, kad verslai laukia aiškesnių makroekonomikos ženklų, leidžiančių priimti aiškesnius sprendimus dėl plėtros ar investicijų.“

Nuosaikesnė prognozė vyrauja darbuotojų samdos srityje, tačiau padidinti personalo skaičių savo įmonėse ar įstaigose tikisi nemažai apklaustų darbdavių – ir užimant esamus etatus, ir kuriant naujas darbo vietas. Specialistų komandas ketina papildyti kas penktas-šeštas darbdavys (18,5 proc.). Kvalifikuotų darbininkų skaičių paauginti tikisi kas penktas (22,5 proc.), o darbuotojų skaičių ketina mažinti 6,3 proc. darbdavių. 

Stebima, kad IT sektoriuje darbuotojų poreikis mažėja žemesnės kvalifikacijos specialistams (tikėtina, kad šią tendenciją skatina dirbtinio intelekto plėtra), tačiau aukštos kvalifikacijos profesionalų paklausa lieka aukšta.

Darbuotojų poreikis išliks viešojo valdymo ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose, statybos, transporto, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse. Šiuose sektoriuose galimus sunkumus ieškant ir pritraukiant reikiamų darbuotojų įžvelgiančių dalis perkopia 50 proc. ribą. Darbuotojų stoką įvardijo penktadalis finansinėmis ir draudimo veiklomis bei nekilnojamojo turto operacijomis užsiimančios įmonės.

Tyrimas parodė, kad darbdaviai taip pat nerimauja dėl augančių darbo jėgos kaštų: beveik pusė apklaustųjų dėl minimalios algos augimo, o apie 40 proc. – konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo. Minimalios algos augimą kaip vieną veiklos vystymo didžiausių iššūkių įvardijančių darbdavių dalis per ketverius metus išaugo nuo 35,5 proc. iki 47,2 proc. 

Brangstančias žaliavas veiklos vystymo grėsme laiko kas trečias, energijos sąnaudas – kas ketvirtas darbdavys. Šie veiksniai išlieka tarp dažniausiai minimų, tačiau juos įvardijančių dalis – gerokai mažesnė nei prieš trejus metus. 

Pozityvesnes pozicijas dėl vidaus pardavimų turi keturi sektoriai: nekilnojamojo turto operacijų, statybos, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, sveikatos priežiūros srityse veikiantys darbdaviai.

Apklausa parodė, kad optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai. Tarp jų – daugiau planuojančių plėtrą, ketinančių didinti gamybos ar paslaugų apimtis, darbuotojų samdą. Maži darbdaviai labiau linkę išlaikyti nekintančias pozicijas.

Susiduria su sunkumais ieškant specialistų

Sunkumus dėl darbuotojų trūkumo prognozuojančių dalis (42 proc.) antrus metus iš eilės perkopia dviejų penktadalių ribą. Daugiausiai nerimaujančių dėl galimo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo – statybos, gamybos ir transporto įmonėse, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo įstaigose. Galimus sunkumus apsirūpinant kvalifikuotais darbuotojais numato kas antras darbdavys šiuose sektoriuose.

Pasak I. Balnanosienės, didesniems darbdaviams darbuotojų trūkumas aktualesnis: šį klausimą praėjusiais metais sprendė 84 proc. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ir 45 proc. mažųjų darbdavių, turinčių iki 10 darbuotojų.

Daugiau nei pusė darbdavių įsitikinę, kad darbuotojų trūkumą sąlygoja nepakankama darbo ieškančių žmonių motyvacija (50,5 proc.). Šią esminę priežastį darbdaviai nurodė jau kelerius metus iš eilės, tačiau itin pabrėžė 2022 m. apklausoje (58,1 proc.).

Kita svarbi problema, kurią įvardijo darbdaviai – per dideli lūkesčiai dėl darbo užmokesčio (49 proc.), bet taip manančių darbdavių pastaraisiais metais sumažėjo, palyginti su 2024 m. (53,1 proc.) ir 2022 m. (56,4 proc.).

Du penktadalius darbdavių (43,3 proc.) netenkino darbo ieškančių žmonių kvalifikacija ir situacijos, kai paskelbus laisvą darbo vietą, nesulaukiama nė vieno kandidato (41,1 proc.).

Ketvirtadalis apklaustųjų, ypač transporto ir saugojimo įmonės, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo įstaigos, minėjo konkurenciją su kitais darbdaviais (24,9 proc.). O penktadalis įmonių atstovų (20 proc.) mano, jog nepakankamai parengiama reikiamų specialistų – šį problema aktualiausia energetikos, informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, statybos, meninės ir rekreacinės veiklos darbdaviams.

„Naujoje apklausoje stebime ir išryškėjusį pokytį – anksčiau kas penktas darbdavys emigraciją laikė viena iš darbuotojų trūkumo priežasčių: „2021 m. tai nurodė 22,5 proc. ir 2022 m. 19,1 proc. apklaustų darbdavių. Dabar taip manančių gerokai mažiau – tik 7,9 proc.“ – teigė Užimtumo tarnybos vadovė.

Kasmetinis Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2025 m. lapkritį-gruodį. Jo metu apklausta 2,6 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 181,8 tūkst. darbuotojų.