Apie projektą
KURSUOK naujų įgūdžių link!
Kas yra KURSUOK?
- IMP sistemos modelio aprašas
- LR Vyriausybės nutarimas dėl IMP finansavimo prioritetų
- IMP sistemoje skelbiamų mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarkos aprašas
- IMP sistemos administravimo ir finansavimo tvarkos aprašas
- Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas
- Įsakymo keitimas apie 2025 m. finansavimą
- KURSUOK viešinimo ir logotipo naudojimo taisyklės
- KURSUOK logotipų failai parsisiuntimui (PDF, PNG)
KURSUOK – vieno langelio principu veikianti nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma, kurioje žmonės gali rinktis jiems reikalingus bei valstybės prioritetus atitinkančius mokymus ir gauti finansavimą iki 500 Eur. KURSUOK platforma siekiama skatinti suaugusiuosius ugdyti bendrąsias ir profesines kompetencijas, prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą įpročių lavinimo visuomenėje ir sudaryti galimybes mokytis norinčiam asmeniui pretenduoti į valstybės skiriamą finansavimą.
KURSUOK platforma vienija daugybę patikimų mokymo paslaugų teikėjų, iš kurių skelbiamų mokymosi programų kviečiame rinktis norinčiuosius įgyti naujų įgūdžių bei tobulinti bendrąsias ir su profesine veikla susijusias kompetencijas. Nuo menų iki skaitmeninių technologijų mokymų – tereikia išsirinkti norimus kursus, pasitikrinti, ar atitinkate finansavimui gauti keliamus reikalavimus, pasirašyti sutartį ir pradėti KURSUOti norimų įgūdžių link. Viskas paprasta, aišku ir vienoje vietoje.
Misija – formuoti ilgalaikę ir motyvuotą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą tradiciją šalyje.
Vizija – tapti gerai žinoma, pripažįstama ir sklandžiai, kokybiškai, paprastai veikiančia sistema, kuria suaugę žmonės noriai naudojasi, siekdami tobulinti savo profesinius įgūdžius ir kompetencijas.
KURSUOK – individualių mokymosi paskyrų (IMP) sistemos dalis
Ar žinojai?
40 proc.
26 proc.
20 proc.
IMP sistema
Tai vieno langelio principu veikianti tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, galimybės pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą paramą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijų. IMP sistemoje sujungiamas visų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistemoje veikiančių institucijų skiriamas finansavimas ir valdoma informacija apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas bei įgytas kompetencijas.
Dėl IMP sistemos veikia ir KURSUOK platforma. Prisijungęs prie informacinės sistemos, būsi identifikuojamas per sąsajas su valstybės registrais, kad būtų užtikrinta, jog atitinki finansavimui gauti keliamus reikalavimus. Na, o tuomet jau lieka tik semtis naujų žinių, lavinti įgūdžius, gauti kursų baigimo pažymėjimą ir tinkamai pritaikyti įgytas žinias profesinėje srityje.
SVARBU ŽINOTI
Mokymosi programoms finansavimas skiriamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (toliau – EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Mokymosi programų finansavimo ir administravimo funkcijas vykdo Europos socialinio fondo agentūra (ESFA).
Finansavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu įsakymu. Mokymosi programoms skiriamą finansavimo lėšų sumą kitiems kalendoriniams metams ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d. nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Iki 2026 m. balandžio 30 d. planuojama skirti iki 12 mln. Eur.
Projektas „Mokykis visą gyvenimą!"
KURSUOK.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ (projekto Nr. 10-009-P-0001), kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Šio projekto tikslas – skatinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą (MVG), kuriant bendrą mokymosi visą gyvenimą informacinę sistemą ir suteikiant galimybes mokytis.
MVG sistema apima plačias suaugusiųjų švietimo sistemos intervencijas, iš kurių pagrindinė yra vieno langelio principu veikiančios Individualių mokymosi paskyrų informacinės sistemos (toliau - IMP) sukūrimas.
IMP sistema sudarys galimybę asmenims, atitinkantiems valstybės nustatytus investavimo prioritetus, gauti valstybės finansuojamus mokymų pasiūlymus. Sistemoje sutelktais įvairių mokymo paslaugų teikėjų pasiūlymais galės pasinaudoti ir asmenys, norintys už mokymąsi susimokėti savo lėšomis.
Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ projekto „Mokykis visą gyvenimą“ įgyvendinimui planuojama skirti daugiau nei 18,4 mln. EUR iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.
Projekto partneriai
Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (toliau - ESFA) kartu su partneriais:
- Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru (toliau - KPMPC),
- Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (toliau - LAMA BPO),
- Nacionaline švietimo agentūra (toliau - NŠA).
IMP sistemoje dalyvaujančių ir jos veiklą užtikrinančių institucijų funkcijos:
- ESFA užtikrina IMP sistemos veikimą, atsiskaitymo su mokymo paslaugų teikėju organizavimą, IMP sistemos interneto svetainės administravimą, profesinio orientavimo paslaugų suaugusiems asmenims teikimą, atlieka techninius pakeitimus, susijusius su IMP sistemos administravimu;
- KPMPC vykdo mokymosi programų kokybės užtikrinimo stebėseną pagal Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1218 „Dėl Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
- LAMA BPO užtikrina IMP informacinės sistemos veikimą ir jos duomenų teikimą numatytoms institucijoms ir besimokančiam asmeniui;
- NŠA vykdo švietimo sistemos registrų, susijusių su IMP sistemos administravimu, atnaujinimą, pritaiko juos IMP sistemos poreikiams ir atlieka tolesnį jų palaikymą.
Bendra informacija
Neformaliojo mokymosi vertinimas ir pripažinimas
Iki 2024 m. sausio mėn. Lietuvoje nebuvo efektyviai veikiančios vieningos sistemos, kuri švietimo galimybes priartintų prie kiekvieno asmens mokymosi poreikių. Kompetencijų plėtojimas buvo realizuojamas fragmentiškai per skirtingas tikslines grupes, projektus ir priemones.
Siekiant spręsti šią problemą, įgyvendinamo projekto „Mokykis visą gyvenimą!“, kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva” bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis metu, sukurta vieno langelio principu veikianti nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma KURSUOK. Čia žmonės gali rinktis jiems reikalingus bei valstybės prioritetus atitinkančius mokymus bei galimybę pretenduoti į finansavimą.
Asmuo gali tobulinti arba įgyti bendruosius ir (arba) profesinius įgūdžius ir kompetencijas. Mokymosi proceso metu mokymų teikėjai nustato įgytas kompetencijas, taikydami įvairias mokymosi rezultatų įvertinimo formas ir būdus.
Pažymėjime gali būti nurodytas Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos kvalifikacijų sandaros lygis, įvardijamos baigus mokymosi programą įgytos ar patobulintos kompetencijos. Pažymėjimas saugomas Nacionaliniame diplomų, pažymėjimų ir kvalifikacijų registre ir pasiekiamas per KURSUOK sistemą asmens paskyroje. Šios sąsajos palengvina ir įgalina įgytų kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimą.
Lietuvoje profesiniame mokyme ir aukštajame moksle veikia neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų prisipažinimo mechanizmai.
Galimybė įvertinti ir pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu įgytus mokymosi rezultatus yra įteisinta švietimą reguliuojančiuose įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose aprašytos tvarkos, kaip turėtų būti atliktas vertinimas ir pripažinimas. Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše nurodoma, kad įvairių lygių kvalifikacijos gali būti įgyjamos ne tik formaliojo mokymosi sistemoje, bet ir mokantis neformaliai arba savarankiškai, taip pat iš profesinės veiklos patirties.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas asmeniui, siekiant įgyti valstybės pripažįstamą kvalifikaciją arba kompetencijų įgijimą patvirtinantį oficialų dokumentą. Švietimo įstaigose vertinamos ir pripažįstamos įvairioje aplinkoje įgytos kompetencijos: dirbant, keliant kvalifikaciją, dalyvaujant įvairių organizacijų ir grupių veikloje, atliekant savanorišką veiklą, dirbant bendruomenei naudingą darbą, mokantis institucijose, vykdančiose neformalųjį švietimą ar savarankiškai, mokantis laisvalaikiu ir kt.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo etapai
Bendrieji įgytų kompetencijų prisipažinimo būdai
Profesiniame mokyme parengus profesinius standartus, nustatomi nacionalinio lygio reikalavimai mokymosi rezultatams (kompetencijoms) atitinkamai kvalifikacijai įgyti.
Asmeniui kvalifikacija suteikiama įvertinus visas kvalifikacijai reikalingas kompetencijas, nustatytas profesinio mokymo programoje, parengtoje pagal profesinį standartą. Pripažinimą palengvina tai, kad mokymo programos parengtos kompetencijų ir mokymosi rezultatų pagrindu.
Baigiamąjį kompetencijų (teorinės ir praktinės dalies) vertinimą vykdo profesinio mokymo teikėjai, turintys licenciją profesinio mokymo programai ir kompetencijų vertinimo proceso organizavimui ir vykdymui nominuoti kompetencijų vertinimo centrai – profesinio mokymo įstaigos, turinčios kvalifikuotą personalą rengti ir atnaujinti kompetencijų vertinimo užduotis, konsultuoti praktinės dalies vertintojus, taip pat turinčios reikalingą techninę įrangą ir priemones ar realią darbo vietą, aprūpintą reikalinga technine įranga ir priemonėmis.
Atskirų kompetencijų įvertinimas ir pripažinimas, asmeniui pageidaujant, atliekamas profesinio mokymo įstaigoje pagal tos įstaigos galiojančią tvarką, dažniausiai sudarius profesijos mokytojų (kartais profesijos mokytojų ir socialinių partnerių (darbdavių)) komisiją, kuriai kompetencijos pripažinimo siekiantis asmuo pateikia savo dokumentuotų gebėjimų aplanką (portfolio) ir pademonstruoja žinias bei gebėjimus.
Gavus neformaliuoju būdu įgytų dalies atitinkamos kvalifikacijos kompetencijų teigiamą įvertinimą, asmeniui išduodamas valstybės pripažįstamas pažymėjimas.
Asmenys, norintys dalyvauti neformaliojo profesinio mokymosi, darbo patirties ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinime ir įgyti kvalifikaciją liudijantį profesinio mokymo diplomą, kreipiasi į kompetencijų vertinimo centrą ir jam pateikia prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, mokymosi pasiekimus, profesinę patirtį, susijusią su pageidaujamomis įsivertinti kompetencijomis, liudijančius dokumentus, neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų įskaitymo dokumentus.
Kvalifikacija ir ją liudijantis profesinio mokymo diplomas asmeniui suteikiamas gavus teigiamą asmens įgytų kompetencijų vertinimą.
Aukštajame moksle neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos.
Pagrindiniai principai, atspindintys 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, reglamentuoti nacionaliniu lygmeniu švietimo ir mokslo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-289 „Dėl Neformaliojo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose bendrųjų principų patvirtinimo“.
Jame numatyta:
◊ galimybė aukštosioms mokykloms atlikti asmenų įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą savo nustatyta tvarka, vadovaujantis nustatytais bendraisiais principais, pagal rekomenduojamus etapus;
◊ vertinti įvairioje aplinkoje įgytas kompetencijas;
◊ proceso rezultatą patvirtinti dokumentu, kuriame būtų nurodomas suteikiamų studijų kreditų skaičius;
◊ galimybė studijų kreditus įskaityti kaip ketinamos studijuoti studijų programos dalį;
◊ galimybė apskųsti priimtą sprendimą.
Aukštųjų mokyklų vykdomas neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas yra ir išorinio kokybės užtikrinimo dalis.
Pripažinimo tvarkos ir jų taikymas yra vienas iš studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo vertinamosios srities Studentų priėmimas ir parama vertinimo indikatorių. Šių procesų buvimas ir tinkamas taikymas aukštosiose mokyklose yra vienas iš bazinių aukštojo mokslo sistemos lūkesčių. Dėl to visos aukštosios mokyklos turi įdiegusios šiuos procesus.
Visgi apibendrinus kokybės užtikrinimo rezultatus, matyti, kad galėtų būti gerinamas informacijos apie juos teikimas. Taigi, aukštojo mokslo sistemoje sudarytos galimybės pripažinti neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas. Kol kas reglamentavime numatyta tik tokio pripažinimo pagrindu suteikti kreditus, kuriuos galima įskaityti į atitinkamą programą.
Šiuo metu nėra galimybės, pripažinus tokias kompetencijas, suteikti kvalifikaciją arba priimti į atitinkamą programą. Nors visos aukštosios mokyklos turi tokio įskaitymo tvarkas, jų įgyvendinimas praktiškai dar galėtų būti gerinamas.