Meniu

Iki 2024 m. sausio mėn. Lietuvoje nebuvo efektyviai veikiančios vieningos sistemos, kuri švietimo galimybes priartintų prie kiekvieno asmens mokymosi poreikių. Kompetencijų plėtojimas buvo realizuojamas fragmentiškai per skirtingas tikslines grupes, projektus ir priemones.

Siekiant spręsti šią problemą, įgyvendinamo projekto „Mokykis visą gyvenimą!“, kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva” bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis metu, sukurta vieno langelio principu veikianti nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma KURSUOK.  Čia žmonės gali rinktis jiems reikalingus bei valstybės prioritetus atitinkančius mokymus bei galimybę pretenduoti į finansavimą.

Asmuo gali tobulinti arba įgyti bendruosius ir (arba) profesinius įgūdžius ir kompetencijas. Mokymosi proceso metu mokymų teikėjai nustato įgytas kompetencijas, taikydami įvairias mokymosi rezultatų įvertinimo formas ir būdus.

Pažymėjime gali būti nurodytas Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos kvalifikacijų sandaros lygis, įvardijamos baigus mokymosi programą įgytos ar patobulintos kompetencijos. Pažymėjimas saugomas Nacionaliniame diplomų, pažymėjimų ir kvalifikacijų registre ir pasiekiamas per KURSUOK sistemą asmens paskyroje. Šios sąsajos palengvina ir įgalina įgytų kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimą.

Lietuvoje profesiniame mokyme ir aukštajame moksle veikia neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų prisipažinimo mechanizmai.

Galimybė įvertinti ir pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu įgytus mokymosi rezultatus yra įteisinta švietimą reguliuojančiuose įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose aprašytos tvarkos, kaip turėtų būti atliktas vertinimas ir pripažinimas. Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše nurodoma, kad įvairių lygių kvalifikacijos gali būti įgyjamos ne tik formaliojo mokymosi sistemoje, bet ir mokantis neformaliai arba savarankiškai, taip pat iš profesinės veiklos patirties.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas asmeniui, siekiant įgyti valstybės pripažįstamą kvalifikaciją arba kompetencijų įgijimą patvirtinantį oficialų dokumentą. Švietimo įstaigose vertinamos ir pripažįstamos įvairioje aplinkoje įgytos kompetencijos: dirbant, keliant kvalifikaciją, dalyvaujant įvairių organizacijų ir grupių veikloje, atliekant savanorišką veiklą, dirbant bendruomenei naudingą darbą, mokantis institucijose, vykdančiose neformalųjį švietimą ar savarankiškai, mokantis laisvalaikiu ir kt.

Bendrieji įgytų kompetencijų prisipažinimo būdai 

Profesiniame mokyme parengus profesinius standartus, nustatomi nacionalinio lygio reikalavimai mokymosi rezultatams (kompetencijoms) atitinkamai kvalifikacijai įgyti.

Asmeniui kvalifikacija suteikiama įvertinus visas kvalifikacijai reikalingas kompetencijas, nustatytas profesinio mokymo programoje, parengtoje pagal profesinį standartą. Pripažinimą palengvina tai, kad mokymo programos parengtos kompetencijų ir mokymosi rezultatų pagrindu.

Baigiamąjį kompetencijų (teorinės ir praktinės dalies) vertinimą vykdo profesinio mokymo teikėjai, turintys licenciją profesinio mokymo programai ir kompetencijų vertinimo proceso organizavimui ir vykdymui nominuoti kompetencijų vertinimo centrai – profesinio mokymo įstaigos, turinčios kvalifikuotą personalą rengti ir atnaujinti kompetencijų vertinimo užduotis, konsultuoti praktinės dalies vertintojus, taip pat turinčios reikalingą techninę įrangą ir priemones ar realią darbo vietą, aprūpintą reikalinga technine įranga ir priemonėmis.

Atskirų kompetencijų įvertinimas ir pripažinimas, asmeniui pageidaujant, atliekamas profesinio mokymo įstaigoje pagal tos įstaigos galiojančią tvarką, dažniausiai sudarius profesijos mokytojų (kartais profesijos mokytojų ir socialinių partnerių (darbdavių)) komisiją, kuriai kompetencijos pripažinimo siekiantis asmuo pateikia savo dokumentuotų gebėjimų aplanką (portfolio) ir pademonstruoja žinias bei gebėjimus.

Gavus neformaliuoju būdu įgytų dalies atitinkamos kvalifikacijos kompetencijų teigiamą įvertinimą, asmeniui išduodamas valstybės pripažįstamas pažymėjimas.

Asmenys, norintys dalyvauti neformaliojo profesinio mokymosi, darbo patirties ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinime ir įgyti kvalifikaciją liudijantį profesinio mokymo diplomą, kreipiasi į kompetencijų vertinimo centrą ir jam pateikia prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, mokymosi pasiekimus, profesinę patirtį, susijusią su pageidaujamomis įsivertinti kompetencijomis, liudijančius dokumentus, neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų įskaitymo dokumentus.

Kvalifikacija ir ją liudijantis profesinio mokymo diplomas asmeniui suteikiamas gavus teigiamą asmens įgytų kompetencijų vertinimą.

Aukštajame moksle neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos.

Pagrindiniai principai, atspindintys 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, reglamentuoti nacionaliniu lygmeniu švietimo ir mokslo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-289 „Dėl Neformaliojo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose bendrųjų principų patvirtinimo“.

Jame numatyta:

  ◊ galimybė aukštosioms mokykloms atlikti asmenų įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą savo nustatyta tvarka, vadovaujantis nustatytais bendraisiais principais, pagal rekomenduojamus etapus;

  ◊ vertinti įvairioje aplinkoje įgytas kompetencijas;

  ◊ proceso rezultatą patvirtinti dokumentu, kuriame būtų nurodomas suteikiamų studijų kreditų skaičius;

  ◊ galimybė studijų kreditus įskaityti kaip ketinamos studijuoti studijų programos dalį;

  ◊ galimybė apskųsti priimtą sprendimą.

Aukštųjų mokyklų vykdomas neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas yra ir išorinio kokybės užtikrinimo dalis.

Pripažinimo tvarkos ir jų taikymas yra vienas iš studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo vertinamosios srities Studentų priėmimas ir parama vertinimo indikatorių. Šių procesų buvimas ir tinkamas taikymas aukštosiose mokyklose yra vienas iš bazinių aukštojo mokslo sistemos lūkesčių. Dėl to visos aukštosios mokyklos turi įdiegusios šiuos procesus.

Visgi apibendrinus kokybės užtikrinimo rezultatus, matyti, kad galėtų būti gerinamas informacijos apie juos teikimas. Taigi, aukštojo mokslo sistemoje sudarytos galimybės pripažinti neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas. Kol kas reglamentavime numatyta tik tokio pripažinimo pagrindu suteikti kreditus, kuriuos galima įskaityti į atitinkamą programą.

Šiuo metu nėra galimybės, pripažinus tokias kompetencijas, suteikti kvalifikaciją arba priimti į atitinkamą programą. Nors visos aukštosios mokyklos turi tokio įskaitymo tvarkas, jų įgyvendinimas praktiškai dar galėtų būti gerinamas.