Meniu

Šiuolaikinis žmogus nebenori valandų valandas praleisti gilinantis į vieną konkretų dalyką. Žinių poreikis tapo greitas, tikslus ir orientuotas į rezultatą, todėl mikromokymasis natūraliai įsitvirtino kaip vienas patogiausių būdų greitai įgyti naujų įgūdžių. Štai ir Kursuok.lt platformoje atsiranda trumpesnių mokymų galimybė.

Nenuostabu: trumpas, koncentruotas mokymasis leidžia efektyviai susigaudyti svarbioje sąvokoje, išbandyti naują veiksmą ar žengti pirmą žingsnį naujo įgūdžio link. Tačiau kartu ekspertai primena, kad toks formatas nėra panacėja ir turi aiškias ribas, kurias verta suprasti prieš renkantis savo mokymosi kelią.

Mikromokymasis – tai trumpi, koncentruoti mokymosi vienetai, skirti greitai įgyti konkretų įgūdį arba suprasti vieną aiškiai apibrėžtą temą. Pasak VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentės dr. Monikos Orechovos, mikromokymasis pasaulyje nėra naujovė – tai ilgainiui išpopuliarėjęs mokymosi modelis.

„Globaliu mastu reikėtų sakyti, kad populiarėja. Coursera, Duolingo ar kitos platformos šį formatą taiko jau seniai. Per pastaruosius 10–15 metų jis tapo labai įprastu būdu greitai įsisavinti konkretų įgūdį“, – sako ji.

Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertas Andrius Bečys teigia, jog Kursuok.lt mokymosi programų trukmė iki šiol galėjo būti ne mažesnė kaip 54 akademinės valandos, tačiau dabar laukiamos ir trumpesnės programos - nuo 18 akad. valandų.

„Švietimo platformoje mokymosi galimybės įvairios – nuo trumpų kursų iki išsamių programų, kurios gali tęstis pusę metų ar ilgiau. Kai žmogus suvokia, kad mokymasis yra viso gyvenimo procesas, jis pats sprendžia, ko jam reikia būtent dabar. Vieniems pakanka pagilinti žinias konkrečioje srityje ar sužinoti naujovių, kiti siekia praplėsti akiratį, o dar kitiems būtina įgyti specifinių įgūdžių, kuriems reikia daugiau laiko, mokymosi ir praktikos. Lankstumas leidžia kiekvienam pasirinkti tai, kas geriausiai atitinka jo dabartinius tikslus ir gyvenimo ritmą“, – teigia A. Bečys.

Kada mikromokymasis veikia geriausiai?

Specialistė pabrėžia, kad mikromokymasis tinkamiausias tada, kai žmogus siekia išmokti aiškiai apibrėžtą, praktinį įgūdį, pavyzdžiui, programavimo kalbos elementą, slaugos veiksmą ar naują žodyną mokantis užsienio kalbos.

„Mikromokymasis labai gerai tinka, jei mes kalbame apie kažkokio konkretaus įgūdžio išmokymą, įsisavinimą. Tai apibrėžtas, koncentruotas dalykas, kurio galime išmokti tokiu būdu“, – teigia dr. M.Orechova. Tačiau, anot jos, mikromokymasis nėra viso mokymosi pakaitalas.

„Mikromokymasis mums negali duoti platesnės sistemos ir platesnės struktūros. Jei kažkokio reiškinio visai nežinome, susipažinti su juo per mikro modulius gana sudėtinga – pats formatas apriboja galimybes“, – aiškina ji.

Dėl to mikromokymasis dažniausiai naudojamas kaip papildoma, o ne pagrindinė mokymosi priemonė – ypač aukštajame moksle ar gilinant profesines kompetencijas.

Kodėl mikromokymasis toks patrauklus šiandien? Šiuolaikiniai mokymosi įpročiai keičiasi – žmonėms vis sunkiau išlaikyti dėmesį ilgą laiką.

„Pastebime, kad žmonėms darosi sunkiau išlaikyti dėmesį. 10–15 minučių yra auksinė taisyklė, kiek žmogus gali susitelkti į vieną dalyką.“ – sako dr. M.Orechova.

Ji taip pat pastebi, kad žmonės mažiau toleruoja nuobodulį, o kiekviena trumpa pauzė gyvenime iškart užpildoma telefonu.

„Duolingo nekonkuruoja su konvenciniu mokymusi – ji konkuruoja su socialinių tinklų skrolinimu. Jei rinktis, ar skrolinti, ar išmokti 15 minučių kalbos – pastarasis variantas visada geresnis“, - teigė VU dėstytoja.

Toks formatas dažnai būna ir sužaidybintas – pelnomas taškas, pasiekimų ženkliukas ar užduočių serija kelia motyvaciją, o pozityvios emocijos padeda lengviau įsiminti informaciją.

IT srityje mikromokymasis yra tik dalis kelio Nors trumpi mokymai gali padėti greitai suprasti sąvoką ar atlikti paprastą veiksmą, IT srityje jų nepakanka, sako Baltijos technologijų instituto direktorės pavaduotoja Ieva Dudutienė.

„Mikro-mokymasis puikus tam tikroms žinioms: suprasti vieną sąvoką ar pasiruošti mažam praktiniam žingsniui. Tačiau kalbant apie aukštos pridėtinės vertės kompetencijas, ypač IT srityje, tai tėra tik maža viso kelio dalis“, – teigia ji.

Institutas taiko 30/70 metodiką – 30 proc. teorijos ir net 70 proc. praktikos. „Gebėjimas dirbti IT srityje nėra vien žinojimas, kaip turėtų būti. Tai gebėjimas padaryti – parašyti kodą, atlikti testavimą, sukurti dizainą ar įvaldyti kibernetinio saugumo protokolus. Šio proceso jokie kelių minučių segmentai nepakeis“, – akcentuoja I. Dudutienė.

Rimto profesinio pasirengimo atveju mikromokymasis naudotinas tik kaip papildoma priemonė – greitas būdas atnaujinti žinias, susipažinti su terminu ar suprasti vieną temą. Pasak I.Dudutienės, mikromokymasis puikiai veikia kaip pagalbinė priemonė – sutaupyti laiko, atgaivinti žinias ar greitai suprasti vieną aiškiai apibrėžtą temą, tačiau siekiant karjeros pokyčio ar rimto profesinio pasirengimo, reikalinga gilesnė, struktūruota ir praktika paremta mokymosi patirtis.

„Todėl mes tikime mokymusi darant (angl. learning-by-doing) ir kompleksiškų įgūdžių ugdymu, o ne tik informacijos perdavimu”, - pabrėžė ji.

Ar mikromokymasis – ateities mokymosi modelis?

Ekspertų teigimu, šis formatas neišnyks, o priešingai, tik dar labiau plėsis, tačiau nepakeis tradicinio mokymosi.

„Ugdymo procesai tiek tradicinėse sistemose, tiek neformaliajame ugdyme gali praturtėti mikromokymusi. Bet tai negali pilnai pakeisti viso mokymosi proceso“, – sako dr. M.Orechova.

Tai reiškia, kad ateities mokymasis yra mišrus. Mikromokymai padeda greitai įvaldyti mažus žingsnius, o sudėtingoms kompetencijoms ugdyti reikalingas išsamus, struktūruotas ir praktika grįstas mokymasis.

Šaltinis: 15min.lt 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota Kursuok.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“. Projektą įgyvendina ESFA kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.