Meniu

Karjera ir profesinis tobulėjimas daugelio žmonių gyvenime užima itin reikšmingą vietą, tačiau kai kalba pakrypsta apie pokyčius ar visiškai naujus karjeros vėjus, neretam užgniaužia kvapą. Nerimą ir neužtikrintumą dėl savo profesinės ateities dar labiau jaučia brandesnio amžiaus sulaukę žmonės, tačiau ar tikrai tam yra pagrindo?

Psichologė Jurgita Kadagienė įsitikinusi, kad daugybė stereotipų, susijusių su karjeros pokyčiais vyresniame amžiuje, slypi tik pačių žmonių galvose, ir, nors juos nugalėti nėra taip paprasta, savų svajonių įgyvendinimas turėtų būti kiekvieno iš mūsų prioritetas.

Specialistė pabrėžia – profesinis gyvenimas po 50-ies dar tikrai nesibaigia, bet pokyčių trokštantiems žmonėms šiandien reikėtų sau atsakyti į kelis esminius klausimus ir ramiai susidėlioti savo ateities planą iš mažų žingsnelių.

Mato ir nuolatinį atidėliojimą

Psichologė J.Kadagienė teigė pastebinti, kad nerimą dėl karjeros ar tolimesnių gyvenimo pasirinkimų ypač jaučia brandesnio amžiaus moterys – tokių pas specialistę ateina nuolat. Visgi tam tikrų klausimų kyla ir vyrų galvose.

„Labai dažnai brandaus amžiaus klientai sako, kad lyg ir viskas gerai, viską turiu, ir aplinkiniams atrodo, kad viskas gerai, bet jaučiu kažkokį beprasmybės jausmą, tuštumą. Atrodo, kad gyvenimas visą laiką kilo į kalną, tada pasiekė viršūnę ir dabar tik ritasi žemyn“, – girdimus žodžius prisiminė ji.

Pasak J.Kadagienės, tokie jausmai daugybei žmonių pažįstami ir dėl to, kad jie linkę gyventi „atidėtą gyvenimą“.

„Pavyzdžiui, kai užaugs vaikai, tada jau gyvensiu, kai ateis penktadienis, tada pailsėsiu. O ateina branda, 45–50 metų, o kai kas ir 60-ies su tokiais sunkumais kreipiasi, tada toje brandoje pagalvoju – o kur beatidėti? O kas bus toliau? Ir savęs nebepavyksta apgauti. Ateina žmonės ir sako, gal man koks perdegimas, gal nerimas, kaip čia atskirti. O išeina taip, kad iš tiesų tas nerimas ir kyla tuomet, kai nieko dėl savęs nedarome“, – tvirtino specialistė.

Paklausta, kokį patarimą pirmiausia duoda tokių minčių kamuojamiems žmonėms, J.Kadagienė išskyrė vienintelį klausimą, kuris iš tiesų gali padėti išspręsti daug galvosūkių.

„Nors psichologai patarimų ir nedalina, bet tiesiog yra svarbiausias klausimas: ko tu iš tikrųjų nori? Tai yra pats sunkiausias klausimas. Ypač moterys dažnai sau yra net uždraudusios norėti, sako: „Palaukite, aš gi nieko nenoriu, o kažko gal ir noriu, bet kaip sunku“. Ir nebeišeina net atsakyti, ko tu iš tikrųjų nori.  Tai toks būna tas pirmasis klausimas, o tam, kad į jį atsakytum, kartais net ir vienos konsultacijos neužtenka“, – juokėsi psichologė.

Anot J.Kadagienės, kiekvienam žmogui, taip pat ir sulaukusiam jau šiek tiek brandesnio amžiaus, norisi džiaugtis gyvenimu, daryti tai, kas teikia džiaugsmą ir prasmę.

„Nebėra kada atidėti – reikia bandyti gyventi visavertišką gyvenimą čia ir dabar, kad pajustumėte malonumą ir iš darbo, ir iš poilsio. Jei norisi ką nors keisti, ką nors daryti – kodėl nepabandyti? Gal tai suteiks tau balansą?“ – svarstė psichologė.

Pirmą žingsnį žengti sunku, bet pokytis prasideda nuo jo

Tiesa, anot J.Kadagienės, šiandien galima daryti prielaidą, kad savo profesiniu gyvenimu nepatenkintų vyresnio amžiaus žmonių daugėja. Specialistė akcentavo, kad didelį spaudimą jie jaučia ir iš itin greitos šiuolaikinės visuomenės, paskui kurią kartais jau nebespėja bėgti.

„Vyresnio, brandaus amžiaus žmonėms nerimo dar daugiau – pasak jų, ateina visi tie jaunesni, greitai besiorientuojantys, su technologijomis, socialiniais tinklais nardantys kaip žuvys vandenyje, o mums jau taip nebeišeina. Tai irgi lemia tą nerimą.

Apskritai matomas visuomenės spaudimas bėgti, lėkti, nors matau, kad dabar žmonės jau pradeda ir atsigręžti atgal, ieško balanso. Nes kiek tu lėksi visą gyvenimą?“ – klausė J.Kadagienė.

Bendraudama su vyresnės kartos atstovais psichologė teigė pastebinti ir labai didelį perfekcionizmą, kuris taip pat stabdo nuo galimų pokyčių – žmonės nežino, kas bus, jei nepasiseks, bijo, ką dėl jų nesėkmės pagalvos kiti.

„Kyla nepasitikėjimas, baimė, ar aš viską padarysiu gerai, ar pavyks, ar nepavyks. O jei nepavyksta, atsibunda vidinis kritikas, atsiranda kaltė, gėda. O tai labai sunkūs jausmai, žmonės jų bijo“, – konstatavo specialistė.

Visgi klausytis sėkmės istorijų J.Kadagienei labai gera, o jų – taip pat nemažai.

„Viena klientė sakė, kad seniau jautėsi kaip kalėjime, o kai pakeitė darbą, jautėsi lyg išėjusi iš jo. Ir žmogus tiesiog atsiveria naujoms galimybėms. Kiti man yra pasakoję, kad net pradėjo iš tikrųjų matyti lauke augančias gėles, niekas nebenervina, tad žmonės atsigauna, jaučia pilnatvę, malonumą. Tu dirbi, bet juk tu dirbi ne vien dėl darbo. Darbas mūsų gyvenime užima labai daug laiko – jei nuolat dirbsi įtampoje ir baimėje, kas tada belieka iš gyvenimo?“ – svarstė psichologė.

Mokytis gali visi

Tobulinti profesines kompetencijas ar įgyti naujų žinių norintys suaugusieji kviečiami apsilankyti šiemet startavusioje švietimo platformoje KURSUOK.lt. Čia galima rinktis iš daugiau nei 250 mokymo programų, pretenduoti į valstybės finansuojamus mokymosi krepšelius ar kursus apmokėti savo lėšomis.

„Džiaugiamės ne tik didžiuliu visuomenės susidomėjimu KURSUOK projektu, tačiau ir matydami, jog brandesnio amžiaus žmonės taip pat ieško ir atranda sau aktualių mokymų. Vyriausiam mokymų dalyviui, kuris gilino žinias įtraukiojo ugdymo srityje ir mokėsi savo lėšomis, buvo 72-eji“, - sako Agnė Vnarauskienė, projektą su partneriais įgyvendinančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) komunikacijos specialistė.  

Anot jos, apie 7,5 tūkst. suaugusiųjų jau baigė mokymus KURSUOK, iš jų beveik 2 tūkst. asmenų buvo 50-ties ir vyresnio amžiaus.

„Šiuo metu skaičiuojame dar apie 3 tūkstančius asmenų, kurie jau yra pasirašę mokymosi sutartis – mokosi arba laukia kursų pradžios, – sako A. Vnarauskienė. - Stebime tendenciją, kad brandesnio amžiaus suaugusieji gilina ne tik profesines žinias, tačiau vis daugiau jų renkasi tobulinti ir skaitmeninius įgūdžius.  Siekiame plėsti programų pasirinkimą, kad dar daugiau darbingo amžiaus suaugusiųjų galėtų patogiai, vienoje vietoje ir iš patikimų mokymų teikėjų rinktis mokymus, kurie prisidėtų prie teigiamų pokyčių jų gyvenime“.            

Bet kaipgi apsispręsti, ar jau laikas gyvenime kažką keisti? Ar eiti mokytis, ar neiti?

Pasak psichologės J.Kadagienės, atsakymas paprastas – svarbiausia yra suprasti, kuriuo atveju jausitės laimingesni – ar sėdėdami savo jaukioje, jau žinomoje komforto zonoje, ar realizuodami save, išpildydami svajones ir tobulėdami.

„Gali būti, kad nebus lengva, iš pradžių nesijausite tvirtai, bet tikrai jausitės laimingesni, stipresni ir pasitikintys savimi. Jeigu jauti, kad kažko trūksta, kažkas yra ne taip, ne visai teisingai, tai gali iki pat pensijos skųstis ir dejuoti, sėdėdamas ant savo komforto zonos sofutės, o gali eiti į priekį, išskleisti sparnus ir skristi kaip žuvėdra.

Kaip pradėti? Pirmiausia, paklauskite savęs, kas geriausia man, tam tikrajam aš, o ne kitiems, ne aplinkiniams. Susiraskite bendramintį, nes dviese tikrai lengviau ir drąsiau.

Praktiškai apgalvokite ir susiplanuokite savo laiko išteklius. Prisiminkite, kad nėra tokio pasakymo kaip „neturiu tam laiko“. Iš tikrųjų tai reiškia „nenoriu turėti tam laiko“.

Girkite ir skatinkite save. Nes ne kiekvienas išdrįsta žengti drąsų žingsnį link pasitenkinimo savo gyvenimu“, – patarė psichologė J.Kadagienė.

Šaltinis: www.lrytas.lt

-------------------------

KURSUOK platforma, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kurio tikslas - skatinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą, kuriant vieningą mokymosi visą gyvenimą informacinę sistemą ir sukuriant mokymosi galimybes. Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.