Dr. Aistė Ragauskaitė: už savo profesinį tobulėjimą esame atsakingi patys
Mokymosi visą gyvenimą procesas vis dar apipintas įvairiais stereotipais. Dažnai ši veikla yra siejama tik su specifinėmis grupėms arba formaliuoju švietimu, t. y. studijomis. Vis dėlto globalūs pokyčiai švietimo sektoriuje, technologijų proveržis, sparčiai kintantys darbo rinkos poreikiai ir nuolatinis poreikis atnaujinti savo profesines žinias siekiant geresnių karjeros perspektyvų patvirtina – mokymasis visą gyvenimą turėtų tapti norma kiekvieno iš mūsų gyvenime.
Nacionalinėje suaugusiųjų švietimo platformoje KURSUOK kiekvienas dirbantis Lietuvos pilietis gali gauti net iki 500 eurų valstybės finansavimo pasirinktai mokymo programai. Jų pasiūla itin didelė – nuo užsienio kalbų, projektų valdymo iki programavimo ir maketavimo kursų.
Ką reiškia mokymosi visą gyvenimą idėja ir kuo ji naudinga, kokias profesinio tobulėjimo galimybes šiandien visuomenei gali pasiūlyti universitetai ir kokiomis kompetencijomis pasižyminčių darbuotojų ieško šiuolaikinės organizacijos, kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Studijų prorektore dr. Simona Pilkiene ir VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadove dr. Aiste Ragauskaite.
Ar manote, kad kursuok.lt platforma paskatins visuomenę daugiau laiko skirti savo profesiniam tobulėjimui?
Dr. Aistė Ragauskaitė: Kaip mokymosi visą gyvenimą ambasadorė džiaugiuosi šia nacionaline iniciatyva ir atviru mūsų vyriausybės požiūriu į mokymosi visą gyvenimą procesą. Tai – puiki galimybė kiekvienam iš mūsų prisidėti prie savo asmeninio profesinio augimo. Šioje platformoje galite rasti įvairių organizacijų ar aukštojo mokslo institucijų mokymosi pasiūlymų, yra aiškiai veikianti registracijos sistema. Antra, kokybiški mokymai dažnai kainuoja brangiai, tad galimybė gauti finansavimą yra didelė paskata kiekvienam norinčiam mokytis.
Profesinių kompetencijų vystymo centras visuomenei taip pat siūlo įvairius mokymus, bet dažniausiai jie būna nemokami tik gavus Europos sąjungos finansavimą arba dėstytojams pateikus atviras temas. Su kursuok.lt platformos atsiradimu išreikšta valstybės pozicija, kad mokymasis visą gyvenimą yra svarbi viso profesinio tobulėjimo proceso dalis, kuri skatina daugiau žmonių aktreipti dėmesį į siūlomas papildomas mokymosi galimybes. Mokymosi visą gyvenimą idėja yra pagrįsta tuo, kad už savo profesinį tobulėjimą esame atsakingi patys – todėl turime siekti neprarasti savo kaip kompetentingo specialisto vertės, stengtis suderinti savo mokymosi poreikius ir darbdavio lūkesčius.
Kursuok.lt platformoje VDU lektoriai jau pasiūlė šešias mokymosi programas – lyderystę, viešąjį kalbėjimą, konfliktų mediaciją, dvi anglų kalbos kursų grupes bei kursą apie norvegų kalbą ir kultūrą. Kuo šios programos yra aktualios visuomenei?
Dr. Aistė Ragauskaitė: Šios temos kilo iš besimokančiųjų poreikių. Profesinių kompetencijų vystymo centras organizuoja daugiau nei šimtą penkiasdešimt mokymų per metus, jų dalyvių visuomet klausiame, kokios temos jiems būtų aktualios. Matome, kad dominuoja psichologinės temos, užsienio kalbų kursai bei skaitmeninių kompetencijų ugdymo poreikis. Kursuok.lt siūlomų programų metu įgyjamos žinios lengvai pritaikomos ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Mūsų universiteto lektoriai – aukšto lygmens ekspertai, kurie dalyviams padės atrasti gilias, mokslu ir praktika patikrintas žinias.
Kokias mokymosi programas planuojate pasiūlyti visuomenei ateityje?
Dr. Aistė Ragauskaitė: Džiaugiuosi, kad mūsų dėstytojai jau ruošia naujas, įdomias, inovatyvias ir visuomenės lūkesčius išpildančias temas. Nuo rudens vėl kviesime mokytis kalbų, kurias siūlo mūsų Užsienio kalbų institutas. Taip pat startuos skaitmeninių kompetencijų tobulinimo programos, komunikacijos ir viešojo kalbėjimo, projektų valdymo bei turėsime dvi unikalias pirmą kartą Lietuvoje vyksiančias programas. Tad tikrai visiems norintiems reikėtų sekti kursuok.lt platformoje Vytauto Didžiojo universiteto pasiūlymus nuo rugsėjo mėnesio.
Kuo mokymosi visą gyvenimą idėją yra aktuali šiandien?
Dr. Aistė Ragauskaitė: Nors universitetai yra aktyvūs mokymosi visą gyvenimą ekosistemos dalyviai, tačiau pati idėja nėra siejama tik su akademiniu pasauliu. Kiekviena veiklos forma, kuri mus skatina tobulėti, auginti savo kaip srities profesionalo raumenis, papildant savo žinių, įgūdžių ar kompetencijų bagažą gali būti siejama su mokymasis visą gyvenimą principais. Svarbiausia tampa nebe tai, kokia institucija organizuoja mokymosi veiklas, o kaip jų metu keičiamės mes patys ir kaip auginamos mūsų kompetencijos.
Daugelis mūsų šiandien renkasi nuotolinius seminarus, mokymus, kursus, galime rasti daug unikalių mokymosi platformų internete. Tačiau mokytis galime ir skaitydami knygas ar klausydami tinklalaides. Pavyzdžiui, išmokti dirbti su dirbtinio intelekto technologijomis, galima savarankiškai žiūrint mokomuosius video įrašus „YouTube“ platformoje. Mokymosi visą gyvenimą idėja patraukli tuo – nes šiandien mes galime laisvai ir nepriklausomai rinktis, kur, kada ir iš ko norėtume mokytis. Antra, mokymosi visą gyvenimą idėja neapsiriboja šiame procese dalyvaujančių amžiumi. Nesvarbu, ar esate moksleivis, ar senjoras, galite kaupti savo mokymosi visą gyvenimą kompetencijų portfolio – nes visuomet galime išmokti ko nors naujo. Mokymosi visą gyvenimą idėja pagrįsta tuo, kad galime tobulėti visą gyvenimą, o savo turimas žinias nuolat atnaujinti.
Europos Komisija patvirtina, kad mokymasis visą gyvenimą sustiprina mūsų galimybes išsilaikyti darbo rinkoje, padeda išlikti aktyviais, savarankiškais ir pilnaverčiais šiuolaikinės visuomenės nariais. O mokslininkų teigimu, mokymasis visą gyvenimą padeda užtikrinti kokybišką ir sistemingą šalies socialinę, ekonominę, kultūrinę ir politinę plėtrą, kuriant efektyviai funkcionuojančią ateities visuomenę. Be to, šis procesas užtikrina platesnes karjeros perspektyvas. Mokantis visą gyvenimą stiprėja mūsų pasitikėjimas savimi, tampame psichologiškai atsparesni įvairioms negandoms ir iššūkiams. Prisiminkime pandeminį laikotarpį, kai buvome priversti dirbti nuotoliniu būdu – tiems, kurie buvo įvaldę skaitmenines technologijas, šis metas kėlė mažiau streso.
Kaip apibūdintumėte šiuolaikinio universiteto vaidmenį mokymosi visą gyvenimą kontekste – ar jis tampa atviresnis visuomenei?
Dr. Simona Pilkienė: Mokymasis visą gyvenimą nėra tik skambi frazė, tai – šiuolaikinio pasaulio realybė, kadangi visuomenė taip sparčiai vystosi, jog mūsų gyvenime nebeliko tokio laikotarpio kaip mokymosi pauzė. Visi neišvengiamai mokomės kasdien, savarankiškai, o profesinėje veikloje ne tik siekiame tobulinti savo turimas kompetencijas, bet ir siekiame įgyti naujų, nes nuolat tobulėti reikalauja mus supanti aplinka.
Mūsų universitetas buvo pirmasis universitetas Lietuvoje, įsteigęs visuomenei atvirą, plataus profilio ir įvairioms tikslinėms grupėms skirtą mokymosi centrą, Profesinių kompetencijų vystymo centrą, bei sukūręs pirmąją universitetinę mokymosi paslaugų platformą mokymosiakademija.vdu.lt, kurioje atsižvelgiant į savo domėjimosi sritį, lygį bei norimą mokytis tempą mokymus gali rinktis kiekvienas visuomenės narys. Mūsų universiteto strateginis tikslas – ne tik pasirūpinti savo organizacijos darbuotojų profesiniu tobulėjimu, bet ir būti atviriems visiems. Tikime, kad šiuolaikinis universitetas yra atsakingas už ateities visuomenės kūrimą. Todėl rūpinamės visais jos nariais – nuo darželinukų, moksleivių, studentų iki organizacijų darbuotojų ar senjorų. Didžiuojamės, kad istorinės aplinkybės mūsų universitetui lėmė atgimti akademinės laisvės ir demokratinių vertybių pagrindu, o iš JAV perimta „Artes liberales“ mokymosi koncepcija sudarė prielaidas formuoti netradiciniais mokymosi metodais paremtą mokymosi visą gyvenimą procesą.
Be to, buvome vienas pirmųjų Lietuvoje pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su didžiausia pasaulyje mokymosi platforma – „Coursera“. Taigi ne tik sudarėme sąlygas mūsų darbuotojams ir studentams mokytis užsienio šalių universitetų teikiamuose kursuose, bet ir integravome šių kursų turinį į studijas, taip dar labiau priartindami studentus prie pasaulinės darbo rinkos. Nors tuo metu Lietuvoje dar buvo tik diskutuojama apie valstybės politiką ir indėlį į visuomenės mokymosi visą gyvenimą užtikrinimą. Todėl džiaugiuosi, kad pagaliau startavo nacionalinė švietimo platforma – kursuok.lt, kurioje kiekvienas dirbantis Lietuvos pilietis gali rasti savo poreikius atitinkančius mokymus ir pasinaudoti valstybės parama, siekiant plėtoti savo profesines kompetencijas. Mūsų universiteto dėstytojai aktyviai įsitraukė rengdami įvairias mokymosi programas, taip skatindami visuomenės narius būti aktyvesniais ir pasinaudoti siūlomomis mokymosi galimybėmis. Tai – tikrai didelis žingsnis mūsų šaliai suaugusiųjų švietimo srityje.
Dr. Aistė Ragauskaitė: Vadovaujamės inovatyviu požiūriu – mokymosi visą gyvenimą idėja. Visų pirma, savo institucijoje turime išvystytą neformalių veiklų sistemą, įtraukiančią daugumą universiteto padalinių. Didžiules galimybes universiteto bendruomenei atveria „Transform4Europe“ aljanso partnerystė, nes visi darbuotojai (ne tik dėstytojai) gali mokytis iš tarptautinio lygio ekspertų. Profesinių kompetencijų vystymo centras kuruoja mokymosi visą gyvenimą veiklas kiekvieną mėnesį siūlydamas įvairius mokymus ne tik universiteto akademinei ir neakademinei bendruomenei, bet ir visuomenei. Šiais metais organizuodami veiklas daugiausiai dėmesio skiriame skaitmeninių kompetencijų ugdymui, visuomet aktualios užsienio kalbų, didaktinės, asmeninio tobulėjimo kompetencijos. Taip pat mūsų universitete turime Profesinio tobulėjimo fondą, kuris finansuoja universiteto darbuotojų mokymosi veiklas Lietuvoje ar užsienyje.
Mūsų universiteto siūlomos mokymosi galimybės – atviros ir visuomenei. Kviečiame patobulinti savo skaitmenines kompetencijas „E-DIH.LT“ projekto mokymuose: galite nemokamai mokytis apie dirbinį intelektą, kibernetinį saugumą, procesų skaitmeninimą, skaitmeninį marketingą bei skaitmenizaciją žemės ūkyje.
Susipažinti su siūlomomis mokymų programomis galite platformoje mokymosiakademija.vdu.lt. Visuomenenei siūlome ir dar vieną išskirtinę galimybę – kompetencijų pripažinimą. Šis procesas leidžia pripažinti neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, taip susitrumpinant savo studijų laiką ar įgyjant papildomų privalumų konkuruojant darbo rinkoje. Nuolat besimokantis asmuo darbo rinkoje turi ženklų pranašumą, kadangi jis lengviau geba adaptuotis naujoje organizacijoje, greičiau perpranta įvairius procesus, prisitaiko prie pokyčių, nebijo iššūkių, turi stiprius socialinius ryšius, yra itin žingeidūs ir komunikabilūs – būtent tokių darbuotojų ieško šiuolaikinės organizacijos. Jeigu organizacijoje veikia mokymosi visą gyvenimą sistema, tai gali tapti vienu iš konkurencinių pranašumų darbo rinkoje, siekiant pritraukti geresnius darbuotojus.
