Meniu

Nuo mažens girdime: „Gerai mokysies – daug pasieksi“, „gerai dirbsi – daugiau uždirbsi“. Dėl to kai kurie suaugusieji pradeda savo vertę matuoti pagal atlyginimą. Iš vienos pusės, tai gali motyvuoti siekti daugiau ir tobulėti. Tačiau yra ir kita pusė – jei darbo netenkama, žmogus gali dvejoti sukti kitu profesiniu keliu ar rinktis labiau širdžiai mielą, bet mažiau apmokamą darbą, mat jam atrodo, kad mažesnis atlyginimas reiškia mažesnę vertę kaip asmens. Tuo tarpu psichologė sako: sutikite dirbti už mažiau ir įgyti naujų profesinių kompetencijų, o pinigai jus pasivys.

Savivertės tiek, kiek pinigų banko sąskaitoje

Šių dienų visuomenėje neretai dedamas lygybės ženklas tarp savivertės ir atlygio. Kai žmogui mokamas aukštas atlyginimas, jis jaučiasi labiau pripažintas, įvertintas, o kai siūlomas mažesnis – savivertė krenta.

„Darbuotojai, kurie gauna rinkos situaciją atitinkantį atlyginimą, labiau pasitiki savimi ir jaučiasi vertinami, o tai susiję su tam tikra grąža darbdaviui: didesnė motyvacija, įsitraukimas ir kuriamas rezultatas. Bet jei darbuotojas jaučiasi finansiškai neįvertintas, ilgainiui mažėja pasitikėjimas darbdaviu, motyvacija, darbo efektyvumas. Žmogus pradeda užduoti sau klausimus: ar aš nepakankamai geras, kas su manimi negerai? Tai dažnu atveju neprisideda prie savivertės stiprinimo“, – teigė Lina Borunovienė, karjeros ir asmeninių pokyčių partnerė, suaugusiųjų karjeros konsultantė Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projekte „Krypties kompasas – Suaugusiųjų profesinis orientavimas“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir Bendrojo finansavimo lėšomis.

Iš tiesų, adekvatus savęs vertinimas, drąsa ir pasitikėjimas savimi leidžia žmonėms, įvertinus savo patirtį, kompetencijas, derėtis dėl tinkamo, įgūdžius atitinkančio atlygio, o vėliau, atėjus laikui, kalbėtis ir dėl jo didinimo. Tokie asmenys neretai nebijo ir dažniau keisti darbdavių. Toks savivertės ir atlygio sugretinimas dažnai formuojasi dar vaikystėje, aplinkiniams nuolat kartojant, kad jei gerai mokysiesi, daug pasieksi, o kai gerai dirbsi, daug ir uždirbsi.

„Tenka pripažinti, jog įsidarbinimo pokalbio metu gebantys palikti teigiamą įspūdį, drąsiai kalbantys apie savo kompetencijas ir turimus įgūdžius susidera pradėti darbą nuo didesnio atlyginimo. Dažniausiai tai yra lengvai komunikuojantys, reiklūs sau ir kitiems asmenys, greitai sukuriantys kontaktą bei sukeliantys aplinkiniams pasitikėjimo jausmą. Tačiau jei pinigai asmeniui tampa vos ne vieninteliu savivertės matu, kyla pavojus, kad uždirbdamas mažesnį atlygį žmogus išgyvens nepilnavertiškumo jausmą, net jei dirbs širdžiai mielą darbą, atitinkantį jo vidinį pašaukimą“, – į galimą problemą atkreipė dėmesį Inga Abramavičienė, psichologė, ESFA suaugusiųjų karjeros konsultantė.

Pasak jos, savivertė – tai žmogaus vidinė pozicija savęs atžvilgiu, vidinis jausmas, kaip jis save vertina, kiek jaučiasi vertingas ir svarbus. Ir nors egzistuoja emocinis ryšys tarp savivertės ir gaunamo atlygio, psichologės teigimu, reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra kur kas daugiau nei jo sukuriama vertė, vertėtų paieškoti daugiau būdų, kaip be pinigų sustiprinti pasitikėjimą savimi. Tuo metu kai kuriems apskritai reikia įpūsti bent šiokio tokio pasitikėjimo savimi, nes ši stoka stipriai atsispindi ir jų kišenėse.

Pasak I.Abramavičienės, asmuo, pretenduojantis užimti laisvą darbo vietą ir sutinkantis dirbti už mažesnį atlyginimą, tarsi iškart siunčia darbdaviui žinutę, kad kažko stokoja, palyginti su kitais pretendentais, galbūt jaučiasi esantis mažiau vertas.

„Dažnas darbdavys noriau priima darbuotoją, kuris yra pigesnis, bet turi patirties ir kompetencijų sukurti vertę organizacijoje. Deja, tokiam asmeniui ir ateityje būna sunku kalbėtis su samdytoju apie finansinius lūkesčius, įvardyti norimą gauti atlyginimą. Retas darbdavys didins atlyginimą darbuotojui, kuris pats savęs nevertina“, – teigė I.Abramavičienė.

Mažesnis atlyginimas – ne visada blogis

Visgi, pasak psichologės, ne visais atvejais reikia baimintis mažesnio atlyginimo. Pavyzdžiui, iškritus iš darbo rinkos ar padarius ilgesnę karjeros pertrauką gali būti lengviau įsilieti į rinką pradedant dirbti nuo žemesnio atlygio. Ir jei bus dirbama darbščiai, su atsidavimu, greitai įgyjama papildomų kompetencijų ir įgūdžių, I.Abramavičienė net neabejoja, kad po kurio laiko žmogus tame pačiame darbe jau uždirbs daugiau ar netrukus su pasitikėjimu savimi ims dairytis geriau apmokamo darbo.

„Dirbant „Krypties kompaso“ karjeros konsultante susiduriu su daug žmonių, kurie sutinka dirbti gal ir mažiau apmokamą darbą, bet teikiantį jiems vidinę prasmę, galimybę realizuoti savo gabumus. Labai dažnai tai pastebiu tarp menininkų. Jie dažniau akcentuoja vidinį pasitenkinimą darbine veikla, o ne pinigus.

Pavyzdžiui, viena klientė po 10 metų vadovavimo mažai verslo įmonei perdegė ir vėliau pasirinko dirbti meno srityje. Atlyginimas sumažėjo, bet ji pasijuto tarsi „sugrįžusi į save“, nes darbas priminė terapiją, ji jautė, kad ši veikla turi didesnę prasmę ir teikia jai daugiau džiaugsmo. Dėl pokyčio ji nesigailėjo, nes pagaliau jautėsi „savo rogėse“, – pasidalijo pavyzdžiu I.Abramavičienė.

L.Borunovienė taip pat vardijo daugybę situacijų, kai žmonės kardinaliai nusprendžia pakeisti savo profesinę sritį: „Ilgus metus dirbusi finansų vadove moteris susidomėjo Geštalto psichologija, baigė mokslus ir palaipsniui perėjo dirbti psichoterapeute. Patyrusi IT projektų vadovė perėjo į personalo valdymo sritį ir atvirkščiai – personalo specialistė perėjo į IT sritį. IT specialistas po ilgamečio darbo ryžosi imtis mėgstamos veiklos, kuriai visada kažkiek skirdavo laiko – atidarė savo baldų montavimo įmonę. Buvusi administracijos vadovė įkūrė apželdinimo įmonę, mokytoja savo darbą iškeitė į floristiką, marketingo vadovė perėjo į desertų gamybą, pardavimų vadybininkė tapo kirpėja, banko darbuotoja – kosmetologe.“

Anot jos, vadovai ir patyrę savo srities specialistai, jei ir kardinaliai savo darbo srities nekeičia, tai vis tiek ieškodami naujo etapo kartais pereina į konsultavimo veiklą, padeda startuoliams, smulkiam ir vidutiniam verslui, įsitraukia į verslo psichologiją, koučingą, edukaciją. Dalis renkasi socialinį verslą, fondų kūrimą, įsitraukia į nevyriausybinių organizacijų veiklą. Visi tokie pokyčiai, L.Borunovienės teigimu, iš pradžių gali būti susiję su mažesniu atlyginimu ar žemesne pozicija nei iki tol.

Ir nors tai akivaizdu, psichologė I.Abramavičienė pripažįsta – daugeliui sprendimas dirbti už mažesnį atlygį yra emociškai sunkus, ir ypač tiems, kurių gyvenimo prasmė yra susijusi su profesine savirealizacija, o jų asmeninė vertė – su pasiekimais karjeroje, užimamu statusu, finansine sėkme.

Sutikus dirbti už mažesnį darbo užmokestį juos neretai apninka tokie klausimai: „Ar aš žengiu žingsnį atgal?“, „Ar tai reiškia, kad mane mažiau vertina?“, „O gal aš tiesiog nemoku derėtis, išryškinti savo vertės?“ Tačiau L.Borunovienė akcentavo, kad profesinės srities keitimas neturėtų būti spontaniškas sprendimas.

Pirmiausia, vertėtų atlikti namų darbus ir susidėlioti perėjimo į kitą sritį planą, apgalvoti resursus: kiek žmogus gali skirti tam laiko, koks pokyčių terminas, kiek ir kokių investicijų reikės, kokį finansinį rezervą jis turi. Turint planą imtis pokyčių gali būti kiek lengviau ir ramiau.

„Natūralu, kad tam tikrame pereinamajame laikotarpyje gali būti mažesnės pajamos, bet tai laikina, vėliau galbūt šis darbas atneš daug didesnes pajamas, negu žmogus uždirbo iki tol. Tai priklauso nuo jo paties ambicijų, tikslų ir veiksmų“, – pabrėžė pašnekovė.

Praktiniai patarimai tiems, kurie stokoja savivertės

Visgi jei vis tiek ramybės neduoda su saviverte susijusios mintys ir graužiamasi dėl žemesnio atlygio, I.Abramavičienė ragina padirbėti šiuo klausimu.

„Reikėtų ugdyti gebėjimą matyti save platesniame kontekste, t. y. kaip žmogų, kuris turi vertę ne tik dėl to, kiek uždirba, bet ir dėl to, kokius santykius kuria su aplinkiniais, kiek geba džiaugtis mažais kasdieniniais dalykais bei kokį poveikį daro savo buvimu šioje žemėje“, – pabrėžė psichologė.

I.Abramavičienė turi kelis praktinius patarimus. Pirmiausia, ji ragina nelyginti savęs su kitais, jų gaunamais atlyginimais ar pasiekimais. „Visada savo aplinkoje rasite žmogų, su kuriuo lygindamiesi save palyginsite savo nenaudai, tokiu būdu prisidėsite prie nelaimingumo jausmo sustiprinimo. Kviečiu mokytis save palaikyti, teigiamai vertinti“, – sakė psichologė.

Taip pat ji ragino sąžiningai sau atsakyti į keletą klausimų ir šiuos atsakymus būtinai užsirašyti. O klausimai tokie: Kuo aš didžiuojuosi savo gyvenime, nepriklausomai nuo gaunamo atlyginimo? Už ką mane vertina kiti žmonės? Už ką aš pats/pati gerbiu save? Atsakymuose galima pažymėti ir savo pasiekimus, asmenines savybes, gebėjimus, ką darote geriau, palyginus su kitais žmonėmis, ir visa kita. Šias mintis galima saugoti telefone ar dienoraštyje.

„Jei šiuo metu yra sunkus laikotarpis, kupinas iššūkių, tada nepakanka tik užsirašyti, verta dar ir kiekvieną rytą perskaityti atsakymus į šiuos 3 svarbius klausimus. Primindami sau savo privalumus ugdysitės įprotį ne nuolat save kritikuoti bei nuvertinti, o būti sau švelnūs, mylintys ir palaikantys. Kai žmogus yra savo pusėje, pats save palaiko, tokio pasitikėjimo ir savęs vertinimo niekas iš jo negali atimti, nes jis remiasi į save, nuveiktus darbus bei sukurtą vertę visuomenėje, įstaigoje, bendruomenėje ar šeimoje“, – paaiškino naudą I.Abramavičienė.

Jei stinga gebėjimų ir žinių, verta jas gilinti savarankiškai arba pradėti mokytis, pasirinkus mokymo įstaigą ar išsirinkus aktualius kursus, pavyzdžiui, nacionalinėje švietimo platformoje Kursuok.lt* . Šios svetainės skiltyje „Konsultavimas karjerai“ galima rasti ir konkrečių patarimų, naudingos informacijos, padėsiančios geriau suprasti save ir planuoti profesinį kelią.

Be to, susvyravus savęs vertinimui ar norint keisti karjeros kryptį I.Abramavičienė rekomendavo pasinaudoti ir nemokamomis karjeros konsultantų paslaugomis, kurios prieinamos užsiregistravus el. paštu kryptieskompasas@kursuok.lt arba kreipiantis telefonu +370 700 22722 į karjeros konsultantus.

Su tokiomis situacijomis konsultantai susiduria dažnai. Ir nors neretai dėl karjeros klausimų besikreipiantieji iš pradžių neužsimena apie sumažėjusį pasitikėjimą savimi, vėliau pokalbių metu tai visgi išaiškėja. Tačiau psichologė ramina – nė vienas negali išlaikyti tvirto pasitikėjimo savimi visą laiką. Visiškai natūralu, kad keičiant darbus ar negaunant deramo užmokesčio, savivertė gali susvyruoti.

„Vieniems asmenims reikia tiesiog padrąsinimo prašyti darbdavio didesnio atlygio, nebijoti derėtis, o gal jau laikas ieškotis kito, geriau apmokamo darbo. Dalis klientų konsultacijų metu supranta, kad reikia ugdytis gebėjimą įvardyti savo pasiekimus, stiprybes, pagirti save. Kitiems klientams, priklausomai nuo jų situacijos, padedame suprasti, kad mažesnis atlyginimas, pradedant naują darbinę veiklą, grįžtant į darbo rinką, nereiškia pralaimėjimo ar vertės praradimo.

Akivaizdu, kad kiekvienas nori jausti vidinę vertę, būti matomu ir įvertintu už savo indėlį į organizacijos veiklą, tad padedame klientams jaustis oriai ne tik konsultacijos metu, bet ir kalbantis su darbdaviu“, – pasakojo I.Abramavičienė.

Šaltinis: 15min.lt 

Kursuok.lt švietimo platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.