„Būtent!” festivalyje – apie mokymosi visą gyvenimą iššūkius (klausykite diskusiją)
Paskutinį vasaros savaitgalį sostinės Bernardinų sode šurmuliavo diskusijų festivalis „BŪTENT!“. Viena iš festivalio temų buvo mokymasis visą gyvenimą, kuria dalinosi ir projektų „Mokykis visą gyvenimą“ (MVG) bei „Krypties kompasas: Suaugusiųjų profesinis orientavimas“ (SPO) atstovai.
Diskusijoje dalyvavo MVG veiklos ekspertas Andrius Bečys, SPO karjeros konsultantai Inga Abramavičienė ir Laurynas Pečkaitis, o taip pat kviestiniai svečiai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys bei Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.
Diskusijos metu buvo kviečiama pažvelgti giliau į priežastis, kurios stabdo suaugusiųjų Lietuvoje įsitraukimą į nuolatinį mokymąsi. Taip pat aptarti būdai, galintys keisti šią situaciją. Diskusijos, kurią transliavome ir internetu, klausėsi daugiau nei 320 žmonių.
Renginio metu diskutuota, jog Lietuvoje vis dar susiduriame su įvairiomis kliūtimis, kurios stabdo suaugusiųjų mokymosi tęstinumą. Nors valstybė, regis, skiria nemažai lėšų švietimo iniciatyvoms, realybėje finansai išlieka viena pagrindinių priežasčių, ypač regionuose, kodėl žmonės renkasi mokytis tik tada, kai tai yra nemokama. Įdomu tai, kad asmenys, kurie patys investuoja į mokymąsi, dažnai būna labiau motyvuoti ir pasiekia geresnių rezultatų, kaip rodo Kursuok apklausos rezultatai, – jų įgytos žinios dažniau pritaikomos praktikoje, o mokymosi patirtis vertinama pozityviau.
Tačiau finansai – tik viena medalio pusė, teigė diskusijos dalyviai. Jie išskyrė ir kitą – tai vidinė motyvacija ir pasitikėjimas savimi, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Daugelis jų vis dar mano, kad mokytis “nėra poreikio”, o baimė keistis ir mokytis naujų dalykų dažnai kyla iš neigiamos ankstesnės patirties. Mokymasis tampa ne tik žinių įgijimo procesu, bet ir psichologiniu iššūkiu, reikalaujančiu gebėjimo išbūti su diskomfortu, kuris neišvengiamas keičiant profesinę kryptį ar žengiant į naują sritį.
Visgi švietimo patformos Kursuok.lt praėjusių metų duomenys rodo, kad mokymosi sutarčių nutraukimų skaičius yra labai mažas – vos 3 procentai. Tai rodo, kad dauguma suaugusiųjų, kurie apsisprendė pradėti mokymus, juos ir baigia. Be to, virš 80 procentų dalyvių teigia, kad mokymai padėjo jiems profesinėje veikloje, nors tik nedidelė dalis tiesiogiai sieja tai su karjeros pokyčiais ar pareigų kilimu.
Tuo tarpu šiemet startavusio SPO projekto rezultatai atskleidžia dar vieną tendenciją – iš 82 klientų, tik du tiesiogiai kreipėsi dėl mokymosi galimybių. Tai rodo, kad mokymasis dažnai suvokiamas kaip šalutinė priemonė, siekiant didesnių tikslų – savirealizacijos, karjeros pokyčių ar profesinio stabilumo. Tačiau be mokymosi šie tikslai dažnai lieka nepasiekiami, teigė diskusijų dalyviai.
Remiantis suaugusiųjų švietimo tyrimo duomenimis (The Adult Education Survey (AES), Eurostat), pagrindiniai barjerai, su kuriais susiduria nesimokantys suaugusieji, yra šie:
Laiko stoka dėl darbo grafiko – tai nurodo apie 35–40% respondentų. Darbo įsipareigojimai dažnai nepalieka galimybių mokymuisi, ypač jei mokymai vyksta fiksuotu laiku.
Mokymosi kaina – apie 15–20% suaugusiųjų teigia, kad finansiniai aspektai yra kliūtis dalyvauti mokymuose.
Šeiminiai įsipareigojimai – apie 20% respondentų nurodo, kad šeimos pareigos trukdo skirti laiko mokymuisi.
Šios tendencijos pastebimos ne tik visoje Europos Sąjungoje, bet ir Lietuvoje, kur AES duomenys atspindi panašius iššūkius.
Be šių „matomų“ barjerų, egzistuoja ir „nematomas“ barjeras – tai „nėra poreikio“, kurį nurodo net apie 50% nesimokančių suaugusiųjų. Tačiau šis atsakymas dažnai slepia neartikuliuotą mokymosi naudą – žmonės gali nesuvokti, kaip mokymasis galėtų prisidėti prie jų asmeninio ar profesinio augimo.
Visą diskusiją klausykite čia.
Kursuok.lt švietimo platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
